Nervinė anoreksija reiškia, kad žmogus praranda apetitą arba negali valgyti, o tai gali būti ir kitų ligų simptomas. Kuomet žmogus suserga nervine anoreksija, jis pradeda sąmoningai mažinti savo suvartojamą maistą, o tai sukelia rimtus pavojus gyvybei ir psichinei sveikatai. Ši liga dažnai yra susijusi su emociniais iššūkiais, nerealiu kūno įvaizdžiu ir perdėta baime priaugti papildomai svorio.
Informacija apie nervinę anoreksiją
Nervinė anoreksija gali paveikti kiekvieną žmogų skirtingai. Tačiau tinkamas gydymas gali viską atgaivinti ir išgydyti. Kai kurie asmenys gali numesti didelį kiekį svorio ir parodyti anoreksijai būdingą elgesį, tačiau neturės mažo kūno masės indekso ( KMI). Nervinė anoreksija dažnai pasireiškia jau paauglystėje arba ankstyvoje pilnametystėje, tačiau ji gali prasidėti ir vėliau.
Žmonės dažnai galvoja, kad nervinė anoreksija pasireiškia tik moterims, tačiau tai gali pasireikšti ir vyrams. Tyrimai rodo, kad nervine anoreksija suserga dažniausiai translyčiai žmonės.
Nervinės anoreksijos simptomai
Nervinė anoreksija yra sudėtinga būklė. Pagrindinis požymis, kad žmogui masiškai pradeda kristi svoris arba jo svoris yra per mažas. Netipinės nervinės anoreksijos atveju, žmogus gali turėti vidutinį svorį, nors ir prarado nemažą kiekį kilogramų.
Reikalingų maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti kitus fizinius požymius ir simptomus:
- Raumenų masės praradimas.
- Nuovargis ir išsekimo jausmas.
- Žemas kraujo spaudimas.
- Galvos svaigimas.
- Žema kūno temperatūra ir šaltos rankos, kojos.
- Sutrikęs arba išsipūtęs skrandis.
- Išsausėjusi oda.
- Patinusios rankos ir kojos.
- Plaukų slinkimas.
- Menstruacijų nebuvimas arba retesnės mėnesinės.
- Nevaisingumas.
- Nemiga.
- Sumažėjęs kaulų tankis.
- Trapūs nagai.
- Vidurių užkietėjimas.
- Nereguliarus širdies ritmas.
- Padidėjęs veido plaukuotumas.
- Blogas kvapas iš burnos.
Taip pat gali atsirasti ir pačių veiksmų pasikeitimas:
- Apribojamas suvartojamo maisto kiekis.
- Rodomas per didelis susirūpinimas dėl svorio, kalorijų ir kūno dydžio.
- Pradeda vartoti vidurius laisvinančius vaistus.
- Daug sportuoja.
- Dažnai kalba apie antsvorį.
- Gamina maistą tik kitiems, bet pats nevalgo.
- Pasitraukia iš draugų rato ir nebebendrauja.
- Rodo depresijos požymius.
Žmogus dažnai gali susieti maisto valgymą su kaltės jausmu. Jiems svarbu atrodyti, kad viskas gerai ir nenori pripažinti savo problemų, susijusių su valgymu.
